paslaugos2.lt

Elektroninė bankininkystė – paslaugos, kurias teikia bankai naudodamiesi moderniomis elektroninio ryšio priemonėmis. Jos užtikrina kelis svarbiausius banko teikiamų paslaugų  punktus: atpažinti klientą ir įvykdyti kliento norimą pavedimą. Ši elektronine paslauga apjuosia kelias sritis: kreditinės korteles, bankininkystė telefonu bei banko paslaugas internetu.

Geriausiai atspindintis elektroninę bankininksytę pavyzdys yra internetinės banko paslaugos (internetinė bankininkystė). Internetinė bankininkystė – leidžia naudotos banko paslaugomis internetu, naudojant specialiai tam sukurtą tinklalapį. Paprastai, norint pasinaudoti interneto banku tereikia kompiuterio turinčio prieiga prie tinklo ir interneto naršykle, kitų papildomų įrenginių ar programų nereikia. Lietuvoje vis daugiau ir daugiau žmonių naudojasi elektronine bankininkyste. Paslaugos banko padalinyje dažniausiai kainuoja brangiau, nei tokios pat paslaugos internete. Bankai internetu leidžia apmokėti sąskaitas, apžvelgti banko sąskaitos istoriją, pakeisti sąskaitoje laikomą valiutą, kaip ir užsakyti kitus bankinius produktus: kreditines korteles, paskolas, įnešti indėlius ir panašiai. Pasitelkiant internetę bankininkyste taip pat galima atlikti ir sudėtingas pinigines operacijas, tokias kaip spekuliacijas valiuta, sudaryti įvairius investavimo sandorius, tvarkyti vertybinius popierius. Yra nustatyta, kad dauguma klientu besinaudojančiu banko paslaugomis internetu, laiko šį būdą patogiausiu savo finansų tvarkymui, nes jie tai gali padaryti tiesiai iš savo namų. Taip pat nereikia laukti eilėse bei taikstytis su banko darbo laiku.

Internetinė bankininkystė oficialiai gimė 1995 metais Amerikoje. Security First Network Bank oficialiai pristatė pasauliui realiai veikiantį interneto banką. Komerciniai bankai Lietuvoje savo paslaugas internetu pradėjo siūlyti 2000 metais. Pirmasis bankas Lietuvoje pristatęs šią paslaugą buvo Snoro bankas. Laikui bėgant internetinės bankininkystės sistemas savo veikloje įdiegė ir: Medicinos, Ūkio, Hansabankas, Vilniaus, Šiaulių ir Parex bankai. Šie bankai greitai suprato, jog, norėdami išsilaikyti konkurencinėje kovoje privalo įdiegti internetinės bankininkystės sistemas. Tačiau, valstybiniai bankai liko konservatoriški ir bijojo priimti naujoviškus sprendimus. Dėl šios priežasties jie prarado didelią dalį perspektyvių klientų. Lietuvos taupomasis bankas kaip ir Lietuvos žemės ūkio bankas iki privatizavimo nesuprato, kad ši banko paslauga turi būti vertinama ne kaip privalumas, o kaip viena iš būtinų banko sudetinių strategijos dalių. Visgi, tokį sprendimą lėmė ryšio pasiekiamumas bei gyventojų kompiuterinis raštingumas.