paslaugos2.lt

Pats žodis „apskaita" nusako ekonominę savo reikšmę. Ji atlieka svarbų vaidmenį žmogaus gyvenime, gamyboje ir valstybėje. Be apskaitos neįmanoma jokia gamyba. Žmogus nuo pat gyvenimo pradžios mokosi apskaitos pradmenų. Pavyzdžiui, jau vaikai žino, kiek ir kokių turi žaislų; šeima skaičiuoja savo pajamas ir išlaidas, svarsto jų naudojimą ir t.t.

Bendrai šiuolaikinę apskaitą galima apibrėžti kaip informacinę sistemą, kuria remiantis matuojama, apdorojama ir perduodama finansinė informacija apie tam tikrą ekonominį subjektą. Požiūris į apskaitą, kaip į informacinę sistemą. Kaip matome, apskaita, kaip grįžtamas ryšys, jungia ūkinę veiklą ir asmenis, priimančius sprendimus. Būtent apskaita suteikia reikalingą informaciją sprendimams priimti. Apskaitą sudaro šie trys pagrindiniai elementai:

1. Perdavimas - atliekamas ruošiant finansines ataskaitas asmenims, priimantiems sprendimus.
2. Apdorojimas - atliekamas saugant finansinių operacijų ir jų apdorojimo duomenis.
3. Matavimas - atliekamas registruojant visas finansines operacijas (transakcijas').

Siekiant įgyvendinti šiuos reikalavimus ir organizuojant darbą, reikėtų vadovautis tam tikrais apskaitos organizavimo principais, kurių svarbiausieji yra šie:

1. Tipiškumas - griežtas finansinių ir kitų rezultatų, pagal kuriuos apskaičiuojami mokesčiai ir vertinama įmonės veikla, apskaitos rezultatų reglamentavimas, todėl šalies buhalterinė apskaita turi būti standartizuota, t,y. atitikti Jungtinių Tautų patvirtintus buhalterinės apskaitos standartus.
2. Patikimumas - siekimas užtikrintai patikimą grįžtamąjį ryšį, o duomenis sudarant vengti triukšmo dėl sakinių sintaksės.
3. Skaidrumas - siekimas, kad apskaitos duomenys būtų pateikiami dialogo, o ne eglamento forma.
4. Analitiškumas - apskaitos duomenų pateikimas tokia forma, kad valdymo procese ją eikėtų kuo mažiau keisti ir vartoti galima būtų vos minimaliai perdirbus.
5. Kompleksiškumas - daugkartinis kartą užfiksuotų apskaitos duomenų naudojimas. Profilaktiškumas - perspektyvių apskaitos modelių kūrimas, esamųjų tobulinimas.
7. Optimalumas - remiantis minimaliais duomenimis, siekimas gauti maksimalų valdymui naudingą informacijos kiekį.

Pagal tai, kurie uždaviniai dominuoja, į pirmąją vietą iškeliamos skirtingos apskaitos turinio sritys,todėl labai griežtos apskaitos klasifikavimo sistemos nėra. Pirmiausia reikia skirti apskaitos ir statistikos informaciją. Statistikos (statistics) pagrindas - valstybės ekonominių subjektų apskaitos ir atskaitomybės duomenys. Smulkiau šią informaciją nagrinėja statistikos disciplina, jmonėse ir organizacijose populiarios šios apskaitos: buhalterinė, operatyvinė ir statistinė. Buhalterinė apskaita (book-keeping) yra vidinė ir išorinė. Vidinė apskaita - tai gamybinė apskaita, priklausanti nuo gamybos specifikos. Išorinė apskaita skirta veiklos rezultatų rodikliams nustatyti. Ji dar vadinama finansine ir nuo vidinės skiriasi duomenų tikslumu.

Finansų apskaita labai svarbi Lietuvos verslui, nes ji padeda nustatyti įmonės turto ir nuosavybės santykį, išsiaiškinti finansinę jos būklę arba, kitaip tariant, finansinį jos gyvybingumą. Tai šiuo metu ypač aktualu Lietuvai, nes tikrosios turto ir nuosavybės kategorijos buvo išguitos iš vadinamosios socializmo politinės ekonomijos. Kadangi Lietuvoje finansinės operacijos atliekamos litais, tai juos apskaitininkai 2 pasirinko kaip tinkamiausius matavimo vienetus ūkinės veiklos operacijoms apskaityti bei informacijai apie šią veiklą perduoti suinteresuotiems asmenims -verslo organizacijoms. Finansų apskaita ir valdymo (menedžmento) apskaita tarpusavyje susijusios, nes valdymo apskaitos tikslas - tenkinti vidinius ekonominio vieneto (įmonės) veiklos analizės ir prognozės finansinės informacijos poreikius.