XX amžiuje žodis
“informacija” įgijo magišką prasmę. Informacija - tai naujienos iš karštų
planetos taškų ar vietinio kaimo, valgių receptai, dainų žodžiai ir artistų
fotografijos, valiutų kursų suvestinės, technologinių procesų aprašymai,
parlamento posėdžių audioįrašai. Kiekvieną akimirką savo jutimo organų pagalba
žmogus gauna nenutrūkstamą informacijos srautą. Galima būtų net pasakyti, kad
visas pasaulis - viena informacija. Todėl šiek tiek stebėtina, kad iki mūsų
laikų verslininkai informacijai skyrė
tiek nedaug dėmesio - buvo prekiaujama materialiomis apčiuopiamomis prekėmis,
kiek rečiau - taip pat beveik apčiuopiamomis paslaugomis, o apie prekybą
informacija pagalvodavo nedaug kas. Tačiau mūsų amžiuje tiems laikams atėjo
galas, ir galime drąsiai sakyti, kad XX amžius - informacijos amžius.
Paslaugas, “pagimdytas”
Internete ir ypač jo WWW dalies, galima sąlyginai suskirstyti į tris
stambias kategorijas:
1. Vartotojams skirtos materialios prekės ir paslaugos,
reklamuojamos
Internete;
2. Vartotojams skirtos nematerialios paslaugos, teikiamos Internet tinklo
pagalba ir neišeinančios už jo ribų;
3. Internet providerių teikiamos reklamos
paslaugos firmoms.
Trumpai aptarsime visas
tris kategorijas.
Produktų ir paslaugų pasiūla
internete:
Vis daugiau firmų
naudojasi Internet World Wide Web tinklu, kad pristatyti potencialiems
vartotojams save ir savo siūlomas prekes, o taip pat sudaryti vartotojams
galimybę užsisakyti norimas prekes nepaliekant savo minkšto krėslo. Tai nulemia
daugelis faktorių, tarp jų:
1. Galimybė leisti vartotojui
užsisakyti produktą nepaliekant namų ir netgi nenaudojant pašto ar telefono
paslaugų (kaip rodo patirtis, iš pažiūros toks paprastas dalykas turi didžiulę
reikšmę - galima drąsiai spėti, kad didelė prekių ir paslaugų dalis yra
nenuperkama dėl to, kad potencialus pirkėjas pamiršo namie piniginę ar tiesiog
tingi važiuoti į parduotuvę kitame miesto gale, tingi ieškoti konkrečios firmos
katalogo, tingi net užsakinėti tą katalogą telefonu. Prekių užsakymui per
elektroninį tinklą reikia mažiausiai laiko ir pastangų).
2. Neribota reklamos trukmė (iš
tiesų, juk reklama RTV kanalais transliuojama geriausiu atveju keletą kartų per
dieną po keliasdešimt sekundžių; laikraštyje ji būna tol, kol laikraštis
pasensta ir išmetamas - paprastai vieną ar dvi dienas, tuo tarpu WWW tinkle
informacija apie firmą ir jos siūlomas prekes ir paslaugas gali būti prieinama
bet kam 24 valandas per parą, 365 dienas per metus).
3. Galimybė maksimaliai efektyviai
supažindinti potencialų pirkėją su savo siūloma preke ar paslauga.
4. Palyginti žema reklamos
Internet tinkle kaina, daugelis Internet providers
siūlo laikyti savo komercinį WWW puslapį Internet tinkle vos už 10-50
dolerių mėnesinį mokestį, o tai nėra didelė suma net smulkioms firmoms.
5. Tai, kad informaciją apie firmą
susiranda būtent tie vartotojai, kurie jos ieško, taigi nešvaistomi pinigai
adresato nepasiekiančiai reklamai.
6. Milžiniškas ir sparčiai
augantis Internet vartotojų skaičius; platus vartotojų amžiaus, gyvenamosios
vietos, profesijos ir pomėgių spektras (nors Internet aušroje juo daugiausiai
naudojosi mokslininkai ir akademinis jaunimas, dabar į tinklą įsijungia paties
įvairiausio amžiaus, išsilavinimo ir profesijų žmonės.
Dėl šių ir kitų
priežasčių vis daugiau firmų savo produkciją reklamuoja Internet pagalba.
Tipiniu pavyzdžiu galėtų būti firmos Romer Inc., gaminančios portabilias
koordinačių matavimo mašinas, WWW puslapis: trumpai pristatoma pati firma (company profile ), pateikiama detali
informacija apie pačias mašinas - jų techninės charakteristikos ir kainos -,
pagaliau tiesiai per kompiuterį jau turintys šias mašinas vartotojai gali gauti
techninę pagalbą, o jų neturintys - išsirinkti norimą modelį ir jį užsisakyti.
Tereikia įvesti pavardę, firmos pavadinimą, adresą ir kreditinės kortelės
duomenis, ir, jei elektroninė bankinių atsiskaitymų sistema dirba tvarkingai,
po poros savaičių prekė pristatoma vartotojui į namus. Absoliutus komfortas.